Džianis ir jo moterys

Džianis ir jo moterys

Gianni e le donne / The Salt of Life

Filmo „Rugpjūčio šventė“ tęsinyje vienišius pensininkas Džianis beprotiškai myli savo gyvenimo moteris. Jis visai nepyksta, kad senutė mama baigia išleisti palikimui žadėtus pinigus. Jam rūpi į namus vis rečiau grįžtanti, bet dėmesio visai nebeskirianti ir tik gera drauge besidedanti žmona. Jis ramina gražuolę dukterį, kuri nuolat skundžiasi išrinktojo kvailais poelgiais. Tačiau vaikštinėdamas kaitriomis Romos gatvėmis, Džianis pavydžiai stebi bendraamžius bičiulius, kuriems kažkaip pavyksta susirasti jaunesnes meilužes ir džiaugtis antrąja jaunyste. Jis nesijaučia nusenęs, mėgsta skaniai pavalgyti ir viliasi, kad greitai sutiks naują mūzą. Romantiškai nusiteikęs Džianis į pasimatymus bando pakviesti tris jaunas moteris, kurios vertina jo džentelmeniškumą ir atvirumą, bet laiko jį tik rūpestingu seneliu, o ne meilužiu.

Apie režisierių:

Gianni Di Gregorio (gim. 1949 m. Romoje, Italijoje) po studijų trejus metus vaidino ir režisavo eksperimentiniame teatre. Taip pat talkino režisieriams filmavimo aikštelėse ir rašė scenarijus. Nuo 1996 m. pradėjo bendradarbiauti su režisieriumi Matteo Garrone ir parašė scenarijų kriminalinei dramai „Gomora“, kuri buvo apdovanota Didžiuoju žiuri prizu 2008 m. Kanų kino festivalyje. Tų pačių metų rudenį jis debiutavo pirmuoju savarankiškai režisuotu filmu „Rugpjūčio šventė“ ir buvo apdovanotas Tarptautinio Venecijos kino festivalio „Auksiniu liūtu“ už geriausią debiutą.

Rinktinė filmografija: „Rugpjūčio šventė“ (2008, „Kino pavasaris“), „Džianis ir jo moterys“ (2011, „Kino pavasaris“).

Filmo anonsai:
Festivalio akimirkos