Lietuviškos naujienos

Kūrybiniai aktorių portretai. Scenos veteranai jaunųjų akiratyje: Regimantas Adomaitis, Juozas Meškauskas, Rūta Staliliūnaitė

Kūrybiniai aktorių portretai. Scenos veteranai jaunųjų akiratyje: Regimantas Adomaitis, Juozas Meškauskas, Rūta Staliliūnaitė

Apie žmogų, sukūrusį daugiau nei 50 vaidmenų teatre, daugiau nei 60 vaidmenų kine ir gavusį 6 nacionalinius apdovanojimus kalbėti sunku. Regimantas Adomaitis buvo tituluojamas gražiausiu ir geidžiamiausiu Lietuvos vyru, karjeros laiptais aktorius kopė itin sparčiai. Iš Šiaulių kilusio ir Vilniaus universiteto matematikos-fizikos fakultetą baigusio R.Adomačio didžioji teatro karjera prasidėjo Kauno valstybinio dramos teatro scenoje. Vėliau jį atpažįstame filmuose „Niekas nenorėjo mirti“, „Karalius Lyras“, „Tas saldus žodis laisvė“ ir kituose. Šiame biografiniame filme pažinsime paprastą žmogų – tą, kuris sėdi parke ant suolelio, vaistinėje perka vaistu ir tiesiog džiaugiasi gyvenimu.

Kolegos, bendražygiai ir artimi draugai piešia meistriško ir kuklaus aktoriaus Juozo Meškausko portretą. Tokio, kurio vaidyba sutraukdavo į užkulisius „visą teatro personalą, pro galvas net scenos negalėjai matyti – o tai artistui didžiausias komplimentas“, anot Gabrėnaitės. O pats Meškauskas (Meškis, kaip sako Jansonas) sėdi su savo bičiuliu Rimgaudu Karveliu tuščiame stadione ir komentuoja futbolo treniruotę, prisimena, ką jiems – su amžiną atilsį Henriku Kurausku – reiškęs futbolas ir kiek cigarečių per varžybas greitosiomis surūkydavęs „nerūkesčius“ Meškauskas. Savo teatrinį gyvenimą filmo herojus pasakoja, važiuodamas traukiniu ir sėdėdamas nugara važiavimo kryptimi. Tarytum ne tik pasakoja, bet ir grįžta laiku atgal. Traukiniui sustojus, aktorius nueina prie vagono durų, pamojuoja ir išlipa. Pats vienas, be liudininkų. O per baigiamuosius filmo titrus skamba linksmoji jo vaidinto Juozapo Šveiko dainelė.

Barbora Radvilaitė, Kleopatra, Nora, Ūbienė. Artistė – tai tik mažytė dalis tų vaidmenų, kuriuos per savo gyvenimą yra atgaivinusi Rūta Staliliūnaitė. Paprastai ir draugiškai ji kalbasi apie savo gyvenimą, vaidybą, džiaugsmus ir išgyvenimus. Moteris moteriai. Moteriškai. Apie jos vaidybą pasakoja teatrologė Irena Aleksaitė, režisierius Jonas Jurašas, filmuotos ištraukos iš spektaklių, momentai iš dabartinės repeticijos – literatūros skaitymų, kurie vis dėlto, pabrėžia artistė, „nėra grįžimas į teatrą“. O išėjo ji ir negrįš, nes „taip reikėjo“. Dabartinis aktorės interjeras – sienos, nusagstytos Barboros Radvilaitės atvaizdų variacijomis, gerbėjų dovanotais suvenyrais, artimųjų, kokie jie buvo jaunystėje, nuotraukomis. Šviesu, jauku ir harmoninga. Ir trumputis dilgtelintis prisipažinimas: „tik teatre aš išsigelbėjau“ – nes „nieko kito nemoku“.