Aš perėjau ugnį, tu buvai su manim

Aš perėjau ugnį, tu buvai su manim

I walked through fire, you were with me

Ką reiškia netekti namų? Kaip neprarasti vilties? Kaip atrodo gyvenimas, pradėtas nuo visiško nulio? Kur semtis jėgų nekristi į neviltį? Į ką atsiremti?

Filme pasakojama apie jauną šeimą, auginančią keturis vaikus. Vieną šaltą ir lemtingą rudens naktį sudegė šių žmonių namai. Be pastogės liko Evaldas ir Zifrina Kriauleidžiai su trejų metų dukra Eligija, o taip pat Evaldo brolis Gintautas bei seserys Aistė ir Edita. Prižiūrinčiai didelį ūkį šeimai kaimynas leido prisiglausti tuščiame savo name, kol bus atstatyti Kriauleidžių namai. Kaip iš naujo kibtis į gyvenimą?

Apie režisierių:

Audrius Stonys (g. 1966) 1984 – 1989 metais studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, įgijo kino ir televizijos režisieriaus specialybę. 1989-aisiais stažavosi Jono Meko Antologijos filmų archyve Niujorke. 1992 metais jo filmas „Neregių žemė“ pelnė Europos kino akademijos „Felikso“ apdovanojimą kaip geriausias dokumentinis metų filmas. 2005–2005 metais skaitė paskaitas apie dokumentinį kiną Europos kino koledže Danijoje. A. Stonys yra aktyvus tarptautinių kūrybinių dirbtuvių ir tarptautinių kino festivalių žiuri narys. Žymūs filmai: „Keturi žingsniai“ (2008), „Varpas“ (2007), „Paskutinis vagonas“ (2002), „Fedia. Trys minutės po Didžiojo sprogimo“ (1999), „Uostas“ (1998), Neregių žemė“ (1992), „Baltijos kelias“ (1990), „Atverti duris ateinančiam“ (1989).