Baltosios pievos

Baltosios pievos

Keshtar haye sepid / The White Meadows

Irano kalėjimuose 6 metams izoliuotų dviejų režisierių užburiančio grožio, siureali, poetiška, vizualiųjų metaforų legenda apie perdaug žavingos kad gyventų merginos laidotuves ir žmonių ašašas kolekcionuojantį žveją. Jis šventai tiki, kad vieną dieną sukauptos ašaros pavirs perlais.

Vidutinio amžiaus žvejys Rahmatas plaukia valtimi Urmijos ežeru į atokias saleles ir renka žmonių ašaras bei sielvartą. Kiekviena Rahmato aplankoma vieta – nesvetinga, atspindinti jos gyventojų kančias ir liūdesį. Tačiau vyras atlieka savo darbą tyliai ir ramiai. Prie nelaimių liudininko odisėjos prisijungia berniukas ir aklas vyras, kuriems Rahmatas atstoja ir dvasinį gydytoją, ir nuodėmklausį, atleidžiantį mirusiems bei šiek tiek palengvinantį gedinčiųjų kančias.

Apie režisierių:

Mohammad Rasoulof (g. 1973). Gimė pietvakariniame Irano mieste Širaze. Baigė sociologijos mokslus Širazo universitete ir video montažo stdijas Teherano Sooreh universitete. Jo debiutinis filmas – „Saulėlydis“ (2002) – dokumentinė drama apie gyvenimą Irano kalėjimuose. 2005 m. sukurtas pilnametražis filmas „Geležinė sala“ buvo parodytas Kanų kino festivalyje bei susilaukė pasaulinio pripažinimo.

2010-ųjų metų kovo 2 d., dėl aktyvaus opozicijos rėmino, Mohammadas Rasoulofas, Jafaras Panahis bei dar keturiolika žmonių buvo suimti ir įkalinti Irane. Mohammadas Rasoulofas ir Jafaras Panahis buvo nuteisti 6 m. kalėjimo, o atlikus bausmę jiems 20 m. uždrausta išvykti iš Irano, rašyti scenarijus, režisuoti ir bendrauti su spauda.

Daugiau informacijos:
Filmo anonsai:
Festivalio akimirkos