Galiorkos vaikai

Galiorkos vaikai

Les enfants du paradis / Children of Paradise

1830-ųjų Paryžius. Jaunuolis romantikas Frederikas svajoja tapti didžiu aktoriumi. Nerasdamas vaidmens, atitinkančio jo talentą, įsidarbina pantomimos teatre. Čia jis susidraugauja su aktoriumi Baptistu, kurį myli kolegė Natali, tačiau Baptistas nusižiūrėjęs buvusią prostitutę Garansą. Ja susižavi ir Frederikas, nežinodamas, kad moteriai simpatizuoja nusikaltėlis Pjeras Fransua ir aristokratas grafas de Montrėjus. Kai Garansa ne savo noru įpainiojama į Pjero Fransua nusikaltimą, jai nebelieka kitos išeities, tik ištekėti už grafo. Po šešerių metų moteris grįžta į Paryžių ir nuvyksta pažiūrėti spektaklio, kuriame vaidina jau išgarsėjęs Baptistas. Įtardamas, kad turi varžovą, grafas de Montrėjus siekia sužinoti, kas jis toks.

Apie režisierių:

Marcelis Carné (1906 - 1996) kinu ėmė domėtis dar būdamas kino žurnalo „Cinémagazine“ žurnalistu. Per vieną vakarienę jis susipažino su belgų režisieriaus Jacques‘o Feyderio žmona ir netrukus buvo pakviestas tapti Feyderio režisieriaus asistentu. Vėliau už savo paties režisuotus filmus jis buvo apdovanotas „Cezario“ premija. „Galiorkos vaikai“ (kurio premjera buvo atidėliojama iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos) buvo įvardyta kaip geriausia juosta Prancūzijos kino istorijoje. 1958 m. jis buvo Tarptautinio Berlyno kino festivalio žiuri prezidentu. Už nuopelnus kinui pagerbtas Tarptautiniame Venecijos festivalyje bei Europos kino apdovanojimuose.

Rinktinė filmografija: „Ženi“ (1936), „Juokinga dama“ (1937), „Šiaurės viešbutis“ (1938), „Ūkų krantinė“ (1938), „Naktiniai lankytojai“ (1942), „Galiorkos vaikai“ (1945), „Nakties vartai“ (1946), „Trys kambariai Manhetene“ (1965).

Filmo anonsai:
Festivalio akimirkos