Kaip mes žaidėme revoliuciją

Kaip mes žaidėme revoliuciją

How We Played the Revolution

Francois Rabelais laikais žmonės žinojo, jog karnavalai griauna įprastą tvarką. Michailo Gorbačiovo laikais jiems tapo aišku, kad karnavalai sugriauna imperijas.

Filmas pasakoja istoriją apie pokštą, įvykusį 9-ojo dešimtmečio viduryje, kai Lietuvoje dar nebuvo jokių atgimimo ženklų, o per naujametį Kauno jaunųjų architektų karnavalą juokais atsirado roko grupė „Antis“. Cirko dvasiai artimas įspūdingas grimas ir rekvizitai, stilizuoti pasirodymai, kandūs ir aštrūs tekstai kūrė agresyvią sovietinio gyvenimo karikatūrą. Greitai ir net patiems grupės nariams netikėtai jie tapo ryškiausiais Dainuojančios revoliucijos vėliavnešiais ir masiniu reiškiniu, įtraukusiu tūkstančius sekėjų.

Tai istorija apie mažą šalį, ypatingą jos laikotarpį ir žmones, kurie, nepaisydami situacijos pavojingumo, iškovojo nepriklausomybę su šypsena veide ir daina lūpose.

Apie režisierių:

Giedrė Žickytė (gim. 1980 m.) studijavo žurnalistiką, kino ir TV režisūrą, o 2007 m. Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedroje baigė magistro studijas. Nuo 2003 m. ji dirba kino, TV ir reklamų režisiere. Jos filmografiją sudaro keturi dokumentiniai, keli trumpametražiai vaidybiniai filmai bei dokumentinių TV portretų ciklas. 2009 metais dokumentinis TV filmas „Baras“ nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ apdovanotas kaip geriausias TV filmas.

Rinktinė filmografija: „Vaidmuo“ (2004, tr. metr., „Kino pavasaris“), „Gimę nekalti“ (2005, tr. metr.), „Europa“ (2006, tr. metr., dok.), „Baras“ (2009, dok.), „Paskui saulę ir ožkas“ (2010, dok., „Kino pavasaris“), „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (2011, dok., „Kino pavasaris“).

Filmo anonsai:
Festivalio akimirkos