Einu gert

Einu gert

Going to Drink

Studentiško filmo konkursas

Rūpintis sunkiai sergančia motina, dirbti nemėgstamą darbą vien tam, kad pratemptum ateinančią dieną Tomui pasidaro nepakeliama. Juolab šiandien ta diena, kai viskas ima skilti į gabalus – Tomui dėmesį parodo gražiausia bendradarbė, netrukus, susikivirčijęs su direktoriumi, jis kaip šuo išmetamas iš darbo, o grįžęs namo randa motiną, bandančią nusižudyti.

Aplinkybės, kurios jį kasdien spaudė gyventi, šiandien tarsi duoda užuominų, kad viską privalu pakeisti, o pirmiausia – paaukoti motinos gyvybę vietoj savo gyvenimo. Tačiau ar su tokia našta galima gyventi toliau?

Režisieriaus komentaras:

Esu režisierius, mėgstantis vertinti kino filmo visapusiškumą ir pykstu ant saves bei kitų, jei filmą galima pagirti tik dėl puikios dramaturgijos, bet kimbama dėl blogo montažo, silpnų vizualinių sprendimų ar tiesiog nepataikytos atmosferos. Ir atvirkščiai. Kino išskirtinumas ir yra jo daugialypiškumas, tų detalių dermė arba akivaizdus kontrastavimas. Todėl, net teisingai sustačius filmo griaučius, lieka aibė niuansų, tokių kaip nuspėjamo netikėtumo taškai arba ritmika, kuri subyra, jei apie ją imi galvoti ne filmavimo aikštelėje, o montažinėje. Siekiu, kad „ką padaryti“ būtų visiškai lygiavertiška „kaip padaryti“. Tikiuosi, pavyks.

Apie režisierių:

Martynas Grašys (gim. 1985 m. in Švenčionėliuose, Lietuvoje)

„Išgirsk ir įkvėpk“ (2011, trumpametražis), „Kartais to neprisimenu“ (2011, trumpametražis), „Einu gert“ (2012, trumpametražis, „Kino pavasaris“).

Filmo anonsai:

Myli kiną? Pervęsk 2 procentus!