Marc Fitoussi: Filmas Copacabana - patarimas nepritapėliams
Festivalyje „Kino pavasaris“ viešėjęs prancūzų režisierius Marc Fitoussi prasitarė, kad jam, kaip režisieriui, reikia dar daug ko mokytis, nes yra padaręs tik du ilgametražinius vaidybinius filmus. Tačiau „Forum Cinemas Vingis“ susirinkę žiūrovai neturėjo režisieriui priekaištų ir labai palankiai vertino filmą. Režisieriui viešint Vilniuje, jį kalbino Agnė Rimkutė ir Indrė Audenytė.
Jūsų nuomone, ar „Copacabana“ turi bruožų, kurie galėtų būti laikomi būdingais prancūzų kinui?
Yra tekę skaityti keletą prancūziškų straipsnių, teigiančių, kad tai nėra tipinis prancūziškas filmas. Galbūt todėl, kad jis kurtas Belgijoje ir Prancūzijoje, vaidina keletas flamandų aktorių... Gal ir dėl to, kad nesijaučiu artimas prancūziškam kinui. Aš mėgstų jį, kaip ir prancūzų aktorius, bet tai nebėra panašu į kone šeimynišką atmosferą, vyravusią Naujosios Bangos metu. Tuomet visi režisieriai dirbo kartu, padėjo vienas kitam. Tiesą sakant, šiuo metu kurdamas filmus esu gana vienišas, nesijaučiu artimas naujajam prancūzų kinui.
Kaip atsirado idėja kurti „Copacabaną“?
Aš jau buvau sukūręs trumpametražį filmą (Pepper Candy (2005)), apie vyresnio amžiaus moterį, kuriai reikėjo susirasti naują darbą ir teko susidurti su agresyviomis pardavimų strategijomis... Norėjau plėtoti šią temą. Tuo metu aš jau buvau dirbęs su Lolita Chammah savo pirmojoje pilnametražėje juostoje, ir mes abu norėjome bendradarbiauti dar kartą...Pirmoji filmo idėja buvo labiau susijusi su socialine tematika, darbo pasaulio problemomis, nei mamos ir dukters santykių analize; nors dabar gal ir atrodo kitaip.
Kas Jums „padiktavo“ filmo pavadinimą?
Copacabana yra labai populiarus paplūdimys Rio de Žaneire... Babou (t.y. pagrindinė filmo herojė ) svajoja patekti į tą paplūdimį, tačiau galiausiai atsiduria Ostendės paplūdimyje Belgijoje, ir jis labai skiriasi nuo jos išsvajotojo.
„Copacabana“ yra gana džiugi juosta, nors kalba apie sudėtingas šiandienos visuomenės problemas. Kodėl renkatės būtent tokį kalbėjimo būdą?
Manau, visuomet yra geriau apie rimtas problemas kalbėti su humoru, nesukelti pasigailėjimo ar savigailos jausmo. Esu tikras, kad šitaip galiausiai pasakai daugiau, žmonės yra labiau linkę klausyti, kuomet kalbama lengvesne maniera. Istorija galėjo būti kitokia: pagrindinei herojei Babou galėjo trūkti pinigų, ji galėjo dejuoti, kad ji jų neturi. Tačiau jos charakteris yra šviesus, ir galbūt todėl problemos galiausiai pasitraukia.
Kodėl pagrindiniam vaidmeniui pasirinkote Isabelle Huppert?
Nes mano nuomone ji yra nuostabiausia aktorė Prancūzijoje. Tai buvo mano svajonė. Maniau, kad ji nesutiks, nes Prancūzijoje ji žinoma daugiausia kaip sudėtingų, šaltų charakterių kūrėja; jau kurį laiką Isabelle nevaidino komedijoje. Tačiau jos atsakymas buvo labai greitas ir teigiamas. Aš buvau tikras dėl savo pasirinkimo, tačiau ne visus buvo lengva įtikinti, kad ji yra tinkamiausia šiam vaidmeniui. Jie tiesiog buvo pamiršę, kad komedijose ji taip pat gali puikiai pasirodyti.
Viso filmo metu galime mėgautis spontaniška nuotaika. Ar buvo sunku tai sukurti, turint omenyje, kad spontaniškumą labai sunku suvaidnti?
Taip, mes ties tuo daug dirbome... Tačiau taip pat yra scenų, kurios buvo filmuotos paslėptomis kameromis; pavyzdžiui, kuomet Babou bando pardavinėti butus gatvėje ką tik laivu atvykusiems anglams. Isabelle Huppert apsimetė, kad ji išties siūlo jiems butus, ir žmonės jos neatpažino.
Ar turite įstabiausią prisiminimą iš filmavimo aikštelės? Koks jis?
Daliai filmo pasirinkau Belgiją, Ostendės pakrantę, norėdamas sukurti kontrastą tarp Babou svajonės patekti į saulėtą Brazilijos pakrantę pietuose. Galiausiai ji priversta vykti į šiaurę, kur randa prastus, žiemiškus orus... Tačiau kuomet atvykome filmuoti, oras buvo nuostabus, saulėtas, visai kaip šiandien. Tai neatitiko mano idėjos, tad teko „apsimetinėti“, kad oras yra labai prastas, slėpti saulę, kiekvieną dieną iki pat filmavimo Belgijoje pabaigos; tai buvo sudėtinga.
Kokį patarimą duotumėte šiandienos „nepritapėliams“, kurie, kaip ir Babou, nenori būti įtraukti visuomenės taisyklių?
Pažiūrėti filmą... Jis yra patarimas (juokiasi).
|
